Chubu universiteto teritorija pasižymi įdomia savybe - čia siaubingai daug valkataujančių kačių. Susiskirsčiusios gaujomis, kiekviena diena reketuoja vargšus studentus. Šiandien įkliuvau ir aš.
Kiekvieno ketvirtadienio pietų pertraukos metu, turime eiti į Chubu tarptautinių ryšių tarnybą, o ten kalbėtis su savo pašnekesių partneriais arba kitais žmogais, kurie nori su mumis bendrauti. Ganėtinai nuobodus reikalas. Sekančioje paskaitoje visada turime kanji (hieroglifų) testą, todėl aš pasinaudoju šiuo pretekstu visą laiką laikyti įkištą nosį į knygą ir kartotis. Taip išvengdama priverstinio bendravimo. Ko, kaip žinia, labai nemėgstu.
Šiandien taip pat turėjau ten eiti, bet buvau absoliučiai nesimokiusi kanji, todėl pasisukiojus ratais apie pagrindinį campus pastatą, susiradau staliuką šiek tiek pavėsy ir ten įsitaisiau bent truputį pasimokyti. Dar net nespėjus pradėti mokytis, pasijutau po truputį apsupama. Taip taip, ne bet ko, o kačių. Vien prie manęs prisėlino trys. Ir jos kaip kokie šnipai iš krūmų išlindo. Neperdedu. Pažiūrėkit patys.
Panašu, kad jos čia neblogai minta ir jau atkirtusios tu liūdnų, prašančių akių taktiką.
Kažkodėl dešinioji nenorėjo pozuoti
Toliau, kalbant apie kates, bendrabučio valgykloje pilna perspėjimų, kad nešertume į balkoną atėjusių kačių, kurios mėgsta mums vakarieniaujant specialiai ateiti pasidairyti ir priminti apie savo egzistavimą.
Čia pirmą kartą mačiau ir kates su auskarais. Nepanašu,kad jie būtų kažkokia ženklinimo priemonė, tad kyla klausimas, kas jas taip pagražino.
Beje, be kačių čia yra milžiniškų, dažnai delno dydį siekiančių, vabalų. Taip pat galima iki soties prisižiūrėti varlių, šikšnosparnių ir kitokių gyvių. Bet apie tai kitą kartą. pasistengsiu juos įamžinti, nors dažniausiai gyvybė atgyja naktimis..
Kad jūs žinotumėt kaip aš pasiilgau lietuviško maisto!!! Čia labai daug ko neįmanoma gauti, tai reikia pasitelkti fantaziją, norint pasigaminti kažką bent kiek panašaus. Prieš išvykstant labiausiai jaudinausi dėl mėsos, bet panašu, kad aš čia jos valgau net daugiau nei Lietuvoj. Nors, aišku, rūkytų kumpelių, dešros ar kažko panašaus turbūt nereikia tikėtis rasti, bet žalios mėsos čia pasirinkimas visai didelis. Tikroji problema yra pieno produktai. Grietinė, kefyras, varškė, sūris. Kol kas jų čia užmatyti neteko. Greičiausiai ir neteks. Na taip, fermentinio ir lydyto sūrio čia yra, tik jis nežmoniškai brangus, o jei pigesnis, tai jau ne sūris, o sūrio gaminys, Tie, neskanūs, pas mus kur po 13-15lt/kg būna. Iš pradžių negalėjau valgyti, bet dabar pripratau ir visai normalu atrodo. Tik lydant gerokai pakaitint reikia, nes kitaip nieko nesigaus.
Praeitą savaitę teko pabuvoti braziliškam restorane. Niekaip negalėjau atsidžiaugti gavus užragauti marinuotų burokėlių ir agurkėlių!! Burokėlių čia niekur nerandu. Sakė, kad viename dideliame Nagojos supermarketo rūsyje turėtų būti. Man taip pasisekė, kad po tuo restoranu buvo brazilų parduotuvė ir jie turėjo burokėlių. Nusipirkau tris už 9lt. jau kaip virsiu barsčius!!! žiauriai šaltibarščių noriu, bet.... kefyro tai nėr. Jei kas žinot kaip jį pasigaminti galima, būtinai pasidalinkit ir su manim! Varškę jau išmokau pasidaryt (^_^)v čia įrodymai
Iš litro pieno išėjo kumščio dydžio varškės rutuliukas
Apie Raugintus agurkus ir svajoju. Bet krapų nėra. Nors daržai, visur panašūs į lietuviškus, bet krapų neteko matyt. Bandysiu dar į vieną turgelį nueiti jų paieškoti. Gal patarimų kaip kitaip užraugti juos? Tik su druska bus turbūt per prėska ir nieko nesigaus, ne? Na, bent vyšnių lapų turiu kiek širdis geidžia ^_^)
Ir pabaigai, mano šiandienos šedevras - virtieniai! Aš mėmė tik pradėjus gamint suvokiau, kad miltų turimų neužteks, tai teko su tempuros miltais maišyti, bet gavosi gerai. Net kinė nustebinau, nes ji buvo įsitikinus, kad čia kiniškas patiekalas. Deja, deja... Spėju, juos visam pasaulyje valgo, tik gal kiek skirtingais būdais, įdarais.
kekeke kočėlas - alaus skardinė. Kirin
Pusė to, ką priraičiau.
Taip, žinau nelabai gražūs nes su įdaro kiekiu vis susitvarkyti nepavykdavo -_-)"
Mano spirgučiai superiniai.
Šitas jogurtas taip puikiai valgosi vietoj grietinės!
Jei palaikau jį ne šaldytuve, kiek parūgsta ir sutirštėja.
Nagojos mados centru tikrai nepavadinsi, bet ir čia galima rasti šį bei tą įdomesnio. Turbūt man labiausiai patinkanti vieta apsipirkinėjimui - Oosu （大須）. Tai toks lyg ir rajonėlis prekyviečių, kur gali rasti nemažai padėvėtų rūbų parduotuvių ir pan alternatyvaus stuff. Nors labai daug kas vežta iš Kinijos ir kokybe nepasižymi. Todėl reiktu pagalvot prieš perkant. (Nors čia gal labiau batams būdinga.) Kol kas dar neištyrinėjau visų parduotuvyčių ir kaskart atrandu kažką naują. Bet, tiesa pasakius, man buvo šokas bandant apsipirkti. Maniau, kad bent kažkiek suprantu Japonijos madas. Bet.... Parduotuvių asortimentas man labiau primena mūsų skudurynų 'Viskas už 1LT" skyrių, nei normalių parduotuvių siūlomas prekes. Pilna visokiu chalatu ir suknių, kurios primena bobučių spintas. Tokios gėlėtos. Gaila, neturiu nufotografavus. Prižadu įdėti vėliau. Bet esmė ta, kad pagalvoję apie LT padevėtuose niekieno neperkamas suknias ar marškinius po kelis litus, turėtumėt suprast apie ką aš kalbu. Žodžiu, šito aš niekaip nesuprantu ir man kerta per smegenis pagalvojus kaip pigiai visa tai galima gauti Lietuvoj. Gal jau pradėt sukti verslo idėja? wwww
O atradus VIOLET BLUE, taaaaip krykštavau. Pirmą kartą ten apsilankius, buvau euforijoj. Tai palyginus maža parduotuvėle, kur gali rasti visų žymiausių visual kei firmų rūbus.(nuotraukoj, stende sąrašas) Kadangi viskas dėvėta - įperkama ir net, palyginus, ganėtinai pigu. Pusė asortimento skirta lolitoms, tai į tą pusę aš stengiuosi neiti. www Lauke pastatyti pigiausi rūbai. Taip, taip, Gintarė iš čia pagrinde ir perka. Jie prekes atnaujina praktiškai kasdien, todėl kaskart apsilankius, ką nors išsirenku. Stengiuosi pirkti tai, kas nebūtų per daug iššaukiama, nes vis tik ir taip gaunu daug dėmesio. Nereikia persistengti. Beje, čia smagu būti net jei ir nieko neperki. visad labai džiugina,kad gali garsiai klausyti Dirų, Gazikų ar Hyde. Garsi muzika... Jos cia man ir labai trūksta. O dar mano Zenius vakar pasimirė T_T)
Pristatau jums savo grobį. Ir iš karto atsiprašau už aplinką. Normalų veidrodį turim tik skalbykloj (*^_^*)
Mano japonu kalba tragiska, plius rasyta mazai galvojant, todel iskart atsiprasau. Atsiprasau ir tu,kas negali perskaityti, bet.. Versti neturiu nuotaikos.
Vakar pirmą kartą nuėjau į koncertą. Atvažiuodama planavau apsilankyti ONE OK ROCK live, bet, deja, nepavyko gauti bilietų, kurie buvo išpirkti greičiau nei per pusdienį, o aš, kaip tyčia, turėjau važiuoti į Nagojos pilį >_<)
Antradienį valgėm pietus su pora japonų ir taip išėjo kalba, kad Anthony conversation partner (pašnekesių partneris(?)), yra vienos grupės bosistas. O dar kaip tik ir koncertas šeštadienį numatytas buvo. Po mano klykavimu カッコイイ、聞いてみたい, gavau pakvietimą į koncertą, nes šiaip realiai kaži ar būčiau važiavus. Kaip visai neaiškių grupių mokėti ~70lt, sakyčiau - brangu.
Aišku aš sugebėjau visai pamiršti, kad ta dieną dar kažkokiam kitam tarptautiniam renginy Nagojoj turiu dalyvauti. Bet nieko, pavyko nusiplauti, o ir renginys žiauriai nuobodus buvo.
Gintarė aišku nesusivokė, kad reiktu pasidomėt į kokį koncertą einą, nes kažkaip viskas buvo taip idomu ir smagu. Tikrai žiauriai laukiau konco.
Nuvariau ten ir kol laukiau ateinant Kouji-san, kuris turėjo mane ir įvest, tai dar su viena japone pašnekėjau, kuri pasirodo irgi iš Chubu. Per Satou-san fashion bloga mane žinojo, nors aš jos nesu mačius. Dar belaukiant, spirgėjau kaip reikalas, nes labai įdomūs žmogai pradėjo rinktis. Bet Kouji-san grupė turėjo grot pirmi ir jam reikėjo eit ruoštis, tai teko į vidų traukt. Salė siaubingai maža pasirodė iš pradžių, bet kažkokiu būdu ten sutilpo ganėtinai daug žmoniu. kas esat buvę Musėj, sakyčiau, vietos panašiai kaip jų toj salėj su stalais.
Įėjus gavau štai tokį pluoštą lankstinukų. Kas juokingiausia, kad dauguma renginių jau buvo, bet juos vistiek dalina ^__^)
Kouji-san grupė buvo juokinga. Šiaip jie visai gerai iš pirmo žvilgsnio varė ir dėl muzikos neturiu priekaištu, bet vokalistas... Nu šauk briedi! jis visa grupės vaizdą gadina. Gaila, nenufotkinau, bet tik pradėjus jiems grot vis galvojau,kur aš tai jau mačiau. Tada atsiminiau, kad jis to pagrindinio veikėjo iš School of rock kopija. Net iš išvaizdos siaubingai panašūs - žemi, stori ir gauruoti.
Vienaip ar kitaip buvo įdomu, nes tikrai atlikėjai ant scenos visai kiti žmonės atrodo nei šiaip bendraujant. Manau ir mano nuomonė apie Kouji-san kiek pasikeitė wwww
Po jų sekė man viena labiausiai patikusių grupių - Goonies never say die!!
Jie kažkaip pagyvino ir įaudrino žiūrovus. Tokie linksmučiai. Daug šnekėjo, bet ir smagiai varė tikrai. Video iš ankstesnio pasirodymo. P.S. neklauskit manęs, kas bosistui ant veido. I have no idea!
Po jų ėjo keletą į vieną susiliejusių grupių, bet pamenu, kad viena buvo ypač žiauri. Vokalistas nusiklykė ir vis įsiraudavo į minią, raitės ant grindų ir pan. Nu žodžiu ale aš kietas, bet iš tikrųjų... Prailgo jų pasirodymas labai.
Prieš tai video, jei žiūrėjot, matėt kokia mėsmalė žiūrovų vietoj.. Buvo taaaaip baisu! Ačiū Dievui aš buvau prie pat sienos ir pasilipus ant minkštasuolio, tai buvo ganėtinai saugi pozicija, nors vieną kartą ant manęs sėdinčios krūva užgriuvo, kai neatlaikė ant rankų užšokusio bachūro. Bet nieko spėjau galvą rankom užsidengt, tai nieko nejutau. Nekenčiu savo fotiko tokiomis akimirkomis, bet galit pabandyti pažiūrėti, ką man pavyko įamžint. Gal daugmaž išeis įsivaizduoti kas ten vyko. Buvau pakraupus, išsigandus, bet kartu ir sužavėta. Beje, tas metabo vokalistas toooks baisus. kol kitos grupės grojo visad taškės minioj. Nevaldoma masė skrieja į žmones.... tuo viskas ir pasakyta.
Paskutinė grupė,Arise In Stability, buvo kiečiausia! Bet galas konco, visad taip būna. Kai jie užlipo ant scenos iškart pasijuto,kad kitas lygis. Bet aš kažkokia sugadinta. Nežinau kodėl puse jų pasirodymo galvojau, kad man vokalistas į Kyo panašus. Ypač kai riaumoja.
ĮSPĖJIMAS!Jautrių nervų žiūrovai, nejunkite video. Brutalios scenos ir sunki muzika....
Šita jų daina nereali!! Sunku nusakyt, ką jaučiau, kai ją grojo, bet turbūt geriausiai apibrėžiantis žodis - 幸せ！
Kalbant apie pačią koncerto atmosferą, buvo keista, nes atrodė jog visi vieni kitus pažįsta ir, jog puse žiūrovų yra kitų grupių nariai. Buvo įdomu, kad dažnai kas net pagrobdavo mikrafą ir tiesiog padainuodavo partiją už vokalistą. Gal pastebėjot prieš tai buvusiam video.
Siek tiek fangirl'izmo. Puse konco prie manes belekiek kietas japonas prastovėjo. Ir kaip mes susipažinom.. Aš mėmė nemačiau vieno gitaristo, tai tiek lenkiausi į priekį, kad sugebėjau galva atsitrenkt į jį. Na, bet vėliau man atsilygino, užlipdamas ant kojos. Neesmė, kad aš nieko nejaučiau, bet per viena pertrauka taip sėdim vienas šalia kito ir me vis mąsto, ką čia pasakius, nes mano draugai kažkur nusiplovę, o man knieti pašnekėt. Kai jau tik žiojaus klaust ar dažnai į tokius koncus vaikšto, sugalvojo atsiprašyt už tai. XDD
Gaila, kad norm pašnekėt nesigavo labai, nes nieeeko neįmanoma girdėt buvo, kadangi mes praktiškai koks metras nuo kolonėlių sėdėjom. Aišku mixi kontaktais apsikeitėm. wwww
Pasirodo jis ir grupei priklauso. Vokalistas.Iš to, ką turi į youtube sudėję, tai turbūt šita daina labiausiai patiko. Nors pats sakė, kad čia ne pats geriausias jų pasirodymas buvo. Ir keista, bet dabar žyyyymiai geriau atrodė. Nusikirpęs, šukuoseną pasidaręs, fainai apsirengęs. Žodžiu kažkodėl ne scenoj geresnį įvaizdį turi. Official Web site http://01.mbsp.jp/Resurrection MySpac http://home.myspace.com/RESUR666RECTION
Po koncerto kažkokiom praplautom smegenim tam vakarui likau. Grįžtant sugebėjau į ne į ta pusę važiuojantį traukinį įsėst, išlipt ne ten kur reikia (nu aišku, juk jis ne į ta pusę važiuoja), įsėst į ta patį traukinį ir dasimušt praktiškai iki paskutinės stotelės, kai supratau, jog vis tik ne ten važiuoju. Kiek išsigandus buvau ar dar važiuos traukiniai, nes apie vidurnakty buvo, o mūsų stotelė kiek užkampyje, bet nieko beveik iki pirmos valandos jie kursuoja, tai suspėjau.
Golden week (auksinė savaitė) - taip japonai vadina eilę laisvadienių balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje. Kadangi, japonai turi labai mažai, taip Lietuvoje mėgstamų, šventinių dienų - visi stengiasi keliauti, ištrūkti iš kasdienybės. Šalis tampa dideliu skruzdėlynu su milžiniškais kamščiais, eilėmis ir didžiule mase žmonių turistų pamėgtose vietose, kurortuose. Pvz. norint patekti į Matsumoto pilį gali tekti laukti eilėje daugiau nei 3 valandas.
Mums labai dėkingai susidėliojo paskaitų tvarkaraštis. Kadangi penktadienis tą savaitę buvo laisvas, iš viso turėjom ~6d. poilsio. Aš ilgai nenusprendžiau kur traukti, nes kiti mainų studentai pasirinko man nepalankias vietas: Osaka, Gifu ir pan. Visur ten žadu vėliau traukti, todėl nenorėjau jungtis. Mina(sena susirašinėjimo draugė) kvietė į Kyoto, bet ten kitą semestrą bus universiteto kelionė su nakvyne, todėl taip pat nesinorėjo švaistyti pinigų. Todėl galiausiai pasirinkau Viliaus išgirtus piligrimų takus, Kouyasan ir dar keliatą kitų objektų, kurie pasirodė pakeliui. Taigi kelionė turėjo atrodyti maždaug taip :
Gegužės 3 diena
Nakvynė Osakoje Gegužės 4 diena
Kouyasan
Nakvyne Tanabe mieste Gegužės 5 diena
Shirahama Kushimoto
Taiji (nusikėlė į kitą dieną)
Nakvynė kažkur kaime - Shirokawa Gegužės 6 diena
Nachi Taisha Hayatama Taisha 10-16km pėstute piligrimų takais Kumano Kodou
Grįžimas namo
Visą kelionės planą galit pažiūrėti čia.
O čia žemėlapis, kad maždaug įsivaizduotumėte kur važiavau. Jame pažymėta šiek tiek daugiau aplankytų vietovių, bet orientuotis neturėtų būti sunku.
Visą kelionę pradėjau planuoti prieš kokias 2,5 savaitės iki GW, bet vistiek susidūriau su problemomis, nes kurį laiką prie manęs prisijungti žadėjo amerikiečiai. Praktiškai dėl jų neorganizuotumo, tos problemos ir kilo. Jie norėjo Osakoje praleisti kelias dienas - aš nebuvau suinteresuota, ten būti ilgiau nei yra būtina. Todėl niekaip negalėjome susitarti dėl kelionės datos, kaip ir kur susitiksime. Galiausiai mūsų keliai išsiskyrė. Man atsibodo laukti, nes liko tik kelios dienos iki numatyto išvykimo, o GW jau buvo praktiškai prasidėjusi. Padėjau panikuoti, kad nerasiu, kur nakvoti ir apskritai, kad negalėsiu išvykti, nes Chubu darbuotojai "pamiršo" mums pranešti, jog gegužės mėnesio stipendija vėluos ir ją gausim kartu su kito mėnesio pinigais. Taigi, teko gerai apgalvoti ar galiu sau leisti, apskritai, kur nors važiuoti ar turiu sėdėti užsidariusi bendrabutyje ir griaužti pirštą.
Visa kelionė buvo iš dalies paremta taupymu ir noru pamatyti kuo daugiau. Keliaujant Europoje, visuomet apsistodavau hosteliuose. Čia jų praktiškai nėra, o jei ir pasiseka dideliuose miestuose rasti, tai kaina visai nepanaši į įprastines. Apskritai susidarė įspūdis, jog nakvynės kainos be maitinimo pigiau ￥3500 (~100lt) kaip ir neįmanoma rasti. Dažniausiai matyta kaina apie ￥10.000 (300lt). Buvau girdėjusi apie tokį stebuklingą dalyką kaip couchsurfing(svetainės veikimo principas - keliaujantys žmonės gali apsistoti pas juos norinčius priimti žmones). Toks taupymo būdas pasirodė įdomus, nes gali pamatyti tikrą šalies žmonių gyvenimą, gauti patirties ir pernakvoti praktiškai už dyka. Tiesa pasakius, siaubingai džiaugiuosi visais per ten sutiktais žmonėmis, nes geriausi kelionės įspūdžiai yra būtent jų dėka.
Taigi, buvo nervų, kad neturėsiu kur nakvoti, nes visi išsiųsti prašymai labai ilgai nesulaukė atsakymo, o viešbučiai - pilni. Galiausiai, gavau pora pasiūlymų Osakoj, vieną netoli Nachi taisha, o Tanabeje šiaip ne taip radau viešbutį už 120lt. Taigi, nakvynės problema išsisprendė.
Dar trumpai apie transportą, kuris ir sudaro didžiąją dalį išlaidų keliaujant. Turbūt pigiausias būdas pasiekti tolimus ir didesnius miestus - autobusas. Keliaujant is Nagojos JR autobusai vieni pigiausiu. Plius jie siūlo 20% nuolaidą studentams. Todėl mano bilietas į Osaką kainavo tik ￥2300 vietoj ￥2900 (69:90lt). Kita nebloga kompanija Willer express. Siūlo sąlyginiai mažas kainas, jei rezervuosi prieš kelias savaites, plius tikrai geri autobusai. Tačiau autobusais naudotis apsimoka, tik dideliems atstumams. Vietoje - visiškai nepraktiška, nes brangu ir lėtoka. Vis tik pagrindinis Japonijos transportas - traukiniai. O pigiausi - JR. Tvarkaraščiams patikrinti žinau šituos puslapius, bet pati dažniausiai naudoju yahoo(telefone galima jame naršyti nemokamai) arba jorudan.
・http://transit.map.yahoo.co.jp/ (Pirmam stulpely, nuimkite varneles ir gausite JR)
・http://www.jorudan.co.jp/english/norikae/
・http://www.hyperdia.com/
Tai va šiam kartui tiek. Greitu metu pasistengsiu aprašyti ir pačią kelionę. Tikiuosi, kad pasiseks kiek įdomiau viską išdėstyti nei šiame įraše.
Praeitame įraše minėjau,kad filmavomės reklamoje. Štai ir rezultatas. Dabar žiūrint, šiek tiek keista, kad filmavome kokias 4h, o gavosi tik dvi minutės. Plius ima juokas iš savo veido išraiškos, kuri taip puikiai atspindi, jog mes jautėmės, ganėtinai, ne į temą. Ir aišku, juk Gintarė mėgsta būti pačia svarbiausia (*^_^*)
Rodyta: メ～テレ（名古屋テレビ）20110512 18:56
Nuoroda, jei nerodo video: http://player.youku.com/player.php/sid/XMjY2Mzk0MTI4/v.swf
Prieš porą savaičių aš ir dar du užsienio studentai buvom pakvieti filmuotis į universiteto reklamą ar tai kaži kokią laidą, kuri pristato universitetus. Filmavomės kartu su populiarios grupės SKE48 narėmis, o po to mus turėtų rodyti per TV. Kadangi grupė itin populiari, tai galim apsimesti žvaigždėmis XDDD O dar su jomis ir pabendraut teko. Tiesa sakant, nesuprantu kodėl jos tokios populiarios, nes grupę sudaro 48-nios narės (mano nuomone, per jų daug, plius - visos labai jaunos), kas atsispindi ir grupės pavadinime. Kalbant apie pavadinimą, SKE yra populiaraus pramogų rajono SaKaE sutrumpinimas. Na, bet kaip japonai sako - mokyklinės uniformos, vaikiška išvaizda - vyrams patinka.
Viena iš filmavimo scenų vyko universiteto etnologijos muziejuje, kuris šiuo metu kaip tik rekonstruojamas. Labai nustebau, kad jame tokia didžiulė Lietuvai skirta ekspozicija. Štai jos nuotraukos:
Kažkodėl japonai sumastė, kad šitas paveikslėlis turėtų būti kabinamas aukštyn kojomis
Šitie rūbai atrodė kiek blankiai. Ačiū Dievui, buvo ir kitas komplektas
Nenustebčiau, jei čia būtų Igno tėčio darbai, nes viskas surinkta Kaune dirbusio profesoriaus.
Reklamoje, viena iš merginų vilkėjo Lietuvos tautinius rūbus.
O čia ale tikra lietuvaitė, sumasčiusi,kad ir jai reikia pasimatuoti rūbus
Kiti eksponatai ir vaizdai iš filmavimo
Mongolų tautiniai rūbai
Dar mongolų
Fotografavau tik pačius įdomiausius eksponatus, tiksliau pagrinde kaukes, nes jos man pasirodė įspūdingos. Tikiuosi dar kartą apsilankyt galėsiu šitame muziejuje, nes sakė, jog jei norim - galima matuotis visus rūbus ir pan. Labai jau viliojančiai skamba.
