Katės

Chubu universiteto teritorija pasižymi įdomia savybe - čia siaubingai daug valkataujančių kačių. Susiskirsčiusios gaujomis, kiekviena diena reketuoja vargšus studentus. Šiandien įkliuvau ir aš.

Kiekvieno ketvirtadienio pietų pertraukos metu, turime eiti į Chubu tarptautinių ryšių tarnybą, o ten kalbėtis su savo pašnekesių partneriais arba kitais žmogais, kurie nori su mumis bendrauti. Ganėtinai nuobodus reikalas. Sekančioje paskaitoje visada turime kanji (hieroglifų) testą, todėl aš pasinaudoju šiuo pretekstu visą laiką laikyti įkištą nosį į knygą ir kartotis. Taip išvengdama priverstinio bendravimo. Ko, kaip žinia, labai nemėgstu.

Šiandien taip pat turėjau ten eiti, bet buvau absoliučiai nesimokiusi kanji, todėl pasisukiojus ratais apie pagrindinį campus pastatą, susiradau staliuką šiek tiek pavėsy ir ten įsitaisiau bent truputį pasimokyti. Dar net nespėjus pradėti mokytis, pasijutau po truputį apsupama. Taip taip, ne bet ko, o kačių. Vien prie manęs prisėlino trys. Ir jos kaip kokie šnipai iš krūmų išlindo. Neperdedu. Pažiūrėkit patys.

Panašu, kad jos čia neblogai minta ir jau atkirtusios tu liūdnų, prašančių akių taktiką.

Kažkodėl dešinioji nenorėjo pozuoti  

Toliau, kalbant apie kates, bendrabučio valgykloje pilna perspėjimų, kad nešertume į balkoną atėjusių kačių, kurios mėgsta mums vakarieniaujant specialiai ateiti pasidairyti ir priminti apie savo egzistavimą.

Čia pirmą kartą mačiau ir kates su auskarais. Nepanašu,kad jie būtų kažkokia ženklinimo priemonė, tad kyla klausimas, kas jas taip pagražino.

Beje, be kačių čia yra milžiniškų, dažnai delno dydį siekiančių, vabalų. Taip pat galima iki soties prisižiūrėti varlių, šikšnosparnių ir kitokių gyvių. Bet apie tai kitą kartą. pasistengsiu juos įamžinti, nors dažniausiai gyvybė atgyja naktimis..