4月27日 - Hope team F

Japonijos universitetuose svarbu priklausyti kokiems nors klubams, kitaip tariant - būreliams. Kadangi, japonų  visuomenė, priešingai nei mūsų, linkusi į darbą, gyvenimą grupėje. Kiekvienam japonui gyvybiškai svarbu jausti, kad priklauso kažkokiai grupei, nesvarbu ar tai kursas, ar kompaniją, ar....  Dažnai jie kartu linksminasi, susitinka laisvu laiku ir panašiai.

Dar prieš atvykdama į Chubu, galvojau, kokį klubą išsirinkti. Labai norėjau į soran bushi, bet, pasirodo, jo čia nėra. Beeet... Pasiklausiau, sakė Nagojoj galima susirasti, kur šoka. Vasarą būna treniruotės, o po to didelis festivalis, kur renkasi visi klubai ir kartu šoka.

Pirmom mokslo metų dienom, universiteto teritorijoje vyko klubų mugė, kur visi stengėsi pritraukti naujų narių. Tikrai įspūdingas ir ganėtinai triukšmingas renginys. Visi išsirikiuoja, rėkia reklamuodami savo klubą, daliną skrajutes ir panašiai. Kol pasieki tau reikalingą universiteto pastatą, žiū jau ir krūva mini plakatėlių prisirinko.

Labai norėjau prisijungti prie kyuudou (šaudymas lanku), bet treniruotės vyksta tris kartus per savaite po tris valandas. Pabijojau,kad nepajėgsiu visos savęs atiduoti šiam reikalui, tad teko pamiršti norą pašaudyti iš lanko.

Jau prasidėjus mokslo metams, visai netyčia sužinojau apie naujai sukurtą klubą, kuris, atrodo, veikia tik anglų kalbos skyriuje ir niekas per daug apie jį nežino. Tai - Hope Team F. Klubo tikslas - padėti nukentėjusiems po didžiojo žemės drebėjimo ir tsunamio. Mūsų nėra labai daug, bet jam priklausantys žmonės labai mieli. Dėstytojai, kurie yra iniciatoriai šio projekto irgi superiniai.  Pagrindinis veikėjas - Chuck. Amerikietis dėstytojas, dar dirbantis Cambridge University Press. Kitaip tariant, rašo straipsnius ir pan. ten.

Praeitą savaitę paruošėme 20 higienos reikmenų rinkinių, o šia savaitę vykdome projektą クーマ(meskutis)

Su šituo meškučiu-taupykle vaikštom po universitetą ir prašom paaukoti pinigų vienai nukentėjusiai mokyklai, kuriai trūksta kaligrafijos rinkinių pamokoms. Mokyklai reikia šešių tokių rinkinių.

Šiandien dirbau su merginų komanda. Per pietų pertraukos pusvalandį surinkome ~9000jenų (270lt).

Gintarė rodo pavyzdį, jog galima mesti ir popierines kupiūras

Aplinkui šlaistėsi ir į hostus panašių bachūrėliu grupė. Pabandėm ir iš jų paprašyt. Paaukojo, bet... Jau taip susiraukė, kai foto darant paprašė, kad būtų centų metimo poza.

Metu, metu....
「おい、この顔カッコイイじゃないよ～」

Buvo keista iš arti apžiūrėti šitą japonų rūšį. Ir aš taip mėgstu Elenos duodą pavadinimą jiems - gyvūnėliai. Ne kitaip... Iš toli gal ir visai nieko atrodo. Daug ir brangių aksesuarų, įmantrios šukuosenos, kostiumai... Bet kai šalia esi, kažkaip smegenys juos vistiek priima ne visai kaip žmones. Keista...