4月27日 - Hope team F

Japonijos universitetuose svarbu priklausyti kokiems nors klubams, kitaip tariant - būreliams. Kadangi, japonų  visuomenė, priešingai nei mūsų, linkusi į darbą, gyvenimą grupėje. Kiekvienam japonui gyvybiškai svarbu jausti, kad priklauso kažkokiai grupei, nesvarbu ar tai kursas, ar kompaniją, ar....  Dažnai jie kartu linksminasi, susitinka laisvu laiku ir panašiai.

Dar prieš atvykdama į Chubu, galvojau, kokį klubą išsirinkti. Labai norėjau į soran bushi, bet, pasirodo, jo čia nėra. Beeet... Pasiklausiau, sakė Nagojoj galima susirasti, kur šoka. Vasarą būna treniruotės, o po to didelis festivalis, kur renkasi visi klubai ir kartu šoka.

Pirmom mokslo metų dienom, universiteto teritorijoje vyko klubų mugė, kur visi stengėsi pritraukti naujų narių. Tikrai įspūdingas ir ganėtinai triukšmingas renginys. Visi išsirikiuoja, rėkia reklamuodami savo klubą, daliną skrajutes ir panašiai. Kol pasieki tau reikalingą universiteto pastatą, žiū jau ir krūva mini plakatėlių prisirinko.

Labai norėjau prisijungti prie kyuudou (šaudymas lanku), bet treniruotės vyksta tris kartus per savaite po tris valandas. Pabijojau,kad nepajėgsiu visos savęs atiduoti šiam reikalui, tad teko pamiršti norą pašaudyti iš lanko.

Jau prasidėjus mokslo metams, visai netyčia sužinojau apie naujai sukurtą klubą, kuris, atrodo, veikia tik anglų kalbos skyriuje ir niekas per daug apie jį nežino. Tai - Hope Team F. Klubo tikslas - padėti nukentėjusiems po didžiojo žemės drebėjimo ir tsunamio. Mūsų nėra labai daug, bet jam priklausantys žmonės labai mieli. Dėstytojai, kurie yra iniciatoriai šio projekto irgi superiniai.  Pagrindinis veikėjas - Chuck. Amerikietis dėstytojas, dar dirbantis Cambridge University Press. Kitaip tariant, rašo straipsnius ir pan. ten.

Praeitą savaitę paruošėme 20 higienos reikmenų rinkinių, o šia savaitę vykdome projektą クーマ(meskutis)

Su šituo meškučiu-taupykle vaikštom po universitetą ir prašom paaukoti pinigų vienai nukentėjusiai mokyklai, kuriai trūksta kaligrafijos rinkinių pamokoms. Mokyklai reikia šešių tokių rinkinių.

Šiandien dirbau su merginų komanda. Per pietų pertraukos pusvalandį surinkome ~9000jenų (270lt).

Gintarė rodo pavyzdį, jog galima mesti ir popierines kupiūras

Aplinkui šlaistėsi ir į hostus panašių bachūrėliu grupė. Pabandėm ir iš jų paprašyt. Paaukojo, bet... Jau taip susiraukė, kai foto darant paprašė, kad būtų centų metimo poza.

Metu, metu....
「おい、この顔カッコイイじゃないよ～」

Buvo keista iš arti apžiūrėti šitą japonų rūšį. Ir aš taip mėgstu Elenos duodą pavadinimą jiems - gyvūnėliai. Ne kitaip... Iš toli gal ir visai nieko atrodo. Daug ir brangių aksesuarų, įmantrios šukuosenos, kostiumai... Bet kai šalia esi, kažkaip smegenys juos vistiek priima ne visai kaip žmones. Keista...

Pavasario semestras

Manes vis klausdavo, "tai ka tu mokysies Japonijoje?", o man budavo sunku pasakyti, nes pati nezinojau. Faktas, kad iki kovo 30d. niekas taip ir nepaaiskino kokia musu programa, ganetinai nervavo, bet pagaliau daugiau maziau aisku.

Praeita savaite, 27-28d. laikeme paskirstymo testus, pagal kuriuos turejo nuspresti i kokius kalbos lygius papulsime. Kaip ir tikejaus man teko zemiausias cia sudarytas lygis, taciau jis turetu buti aukstesnis nei VDU paskutinis baigtas. Ruosimes JLPT 3kyuu egzaminui, kuri uzsiregistravau laikyti liepos 3 diena. Speju teks isklausyti daug zinomu dalyku, bet ka padarysi. Siaip gal ir gerai - bus proga prisiminti, ka (ne)mokejau.

Pavasario semestro tvarkarastis:

Taigi, uzimciausi bus pirmadienis ir ketvirtadienis, bet treciadieni kulturos paskitos bus tik penkios per visa semestra. Kiekvienas gavome asmenini tvarkarasti siems susitikimams. Penktadienis praktiskai visada turetu buti apylaisvis, nes praktika ir pagal asmenini tvarkarasti tik kelis kartus per semestra. Bet penktadieniais, kartais vaziuosim i keliones, kurios yra uzskaitomos kaip paskaitos. Paskui reikia parasyti raporta apie tai kas patiko/nepatiko, ka jautei, galvjai ju metu ir pan.

Asmeninis kulturos paskaitu ir praktikos tvarkarastis:

Po kalbos lygio nustatymo testu gavome uzpildyti panasia anketa kaip is socialiniu puslapiu, kuri skirta mums surasti du tik japoniskai snekancius kalbejimo parterius. Su jais turesime susitikti kiekviena treciadieni ir po pusantros valandos bendrauti. Labai laukiu 13d., kai pirma karta pamatysiu, ka man isrinko. Siaip ganetinai bijau, nes ta anketa, tai taip siaipsau uzpildziau. Nemegstu tokiu ale parasyk apie save ir susirasi draugu. Niekad nezinau ka rasyti...

Paskaitos cia privalomos ir lankomumas grieztai zymimas. Pavelavai/isejai anksciau paskaitos 15min. - pavelavimas i tabeli. 3 pavelavimai = 1 nebuvimas. Del kazkokiu priezasciu nebuvai atsiskaityme - turi perlaikyti kita artimiausia diena, taciau max gali surinkti tik 80% tasku. Jei susirgai ir ta diena neatvyksi i paskaitas - turi paskambinti i fakulteta ir pranesti apie nebuvima. Kieviena diena reikia tikrinti skelbimu lenta, kada koks atsiskaitymas ir pristatyti visus tos dienos namu darbus iki 9:30 i mokytoju kambario pasto dezute. Tvarka griezta, o man mokykloj gyvenus su nuolatiniais velavimais ir pasirinktiniu ejimu i pamokas - bus sunku situo atzvilgiu, nes ir vdu paskaitas lankom savo nuoziura. Nori eini, nori - ne.

Visu siuo metu esanciu mainu studentu sarasas:

Del visu tragisku ivykiu Japonijoje praradome JAV Ohio universiteto mainu studentus, kurie buvo universiteto atsaukti namo. Juos isbraukiau. Virsuje zmones, kurie like nuo praeito semestro, o apcioje -  naujai atvyke. Zaliu klaustuku pazymejau tuos, kuriu taip ir neteko sutikti, todel apie egzistencija nezinau. Raudonas klaustukas - studentams is prancuzijos, kurie turetu trims menesiams atvykti kazkada balandi.

Daugiausia cia studentu is Kinijos - 11, Korejos -3. Is Vakaru esam keturiese, jei priskaitysim Australija kaip Vakaru pasaulio atstove. As - viena Europiete. Siek tiek liudna, nes visos kulturos stipriai skiriasi nuo musu. Pradedu kiek pasiilgti panasaus mastymo, bet is kitos puses, labai dziaugiuosi patekus i tokia aplinka, nes man labai gerai kalbos praktikai ir pasauleziuros prapletimui.

Rytoj prasideda paskaitos. Bijau, bet laaaaabai laukiu!